Pirma diena darbe

Ir pirma nelaiminga pūslė ant mano kojos :D. Reikia pripažinti, kad būti “bordiūrnešiu” su vidurinio išsilavinimo diplomu nėra taip jau sunku. Ne pirmą kartą tenka dirbti tokį darbą, todėl daug kas nebuvo naujiena. Na, galbūt išskyrus kitų darbininkų požiūrį į “tikrą” darbą. Už savo bendradarbį beveik sutvarkiau visus naujojo MRU priestato aukštus, už tai jis tik pasukiojo pirštu prie smilkinio. Viena gerai – taip besisukiodamas vis užkliūdavau už darbų vykdytojo, kuris nematydamas manęs einant tuščiomis rankomis tik palinksėjo ir pasakė: “šaunuolis, gerai dirbi”. Tik vėliau aprėkė už tai, kad 10 minučių anksčiau persirengiau eiti į autobusą :D … Toks mažo ūgio, su dokumentų aplanku po pažastimi nuolatos “stalk’ina” statybvietę ir ieško darbininkų be darbo. Jei pagaus – nusiimti batą, atseit “akmenukas įkrito”…

Bet kuriuo atveju, nebemanau, kad darbas statybose yra būtinai sunkus. Mintis apie gautus pinigėlius jau šildo rankutes (jau numačiau pirkinių sąrašą), o laužyti nugaros ypatingai netenka. Galbūt įpratau? Viena blogai – keltis tenka 5′ą ryto, grįžti namo – 7′ą vakaro. :(