Apie svajones ir krentančias žvaigždes

Senokai, jau nuo pat gegužės svajoju pamatyti krentančią žvaigždę. Norėjosi tą padaryti dar anksčiau, bet panašu, kad dabar, rugpjūčio viduryje, pati didžiausia tikimybė pamatyti krentantį dangaus šviesulį – pirmą kartą gyvenime. Tai įdomu – norėti sutikti svajonę, o ją sutikus tikėtis, kad išsipildys kita – tas, ko trokštu visa širdim, tas, apie ką net galvoti nereikia. Draugai sako, kad viskas trunka tik akimirką – o aš tikiu, kad per tą akimirką spėsiu net pasvajoti.

Nesitikiu, kad žvaigždė išpildys norą tuojau pat. Tiesiog tikiu, kad viskas bus gerai.

Po darbo planuoju kelioms dienoms išvažiuoti į kaimą. Pasiimti knygų, kompiuterį pažiūrėti seniai atidėliotus filmus, ir užtiesalą gulėti naktį. Juk vėliau žvaigždės nebekris kaip dabar. :)