MP3 karta

September 15, 2007 at 11:46 pm | In idėja, miestas, muzika |

Dabar muzikos klausytis galima bet kur - troleibuse, gatvėje, mašinoje, paskaitoje. Viskas dėka tų mažyčių nešiojamųjų grotuvėlių ir ausinių laido, kuris identifikuoja savo turėtoją.

Prisimenu pirmą kartą, kai klausiausi muzikos per ausines eidamas gatve - jausmas buvo tiesiog fantastiškas. Sakyčiau, netgi kinematografiškas - visas gyvenimas, akomponuotas muzika, vyksta prieš akis lyg operatoriaus kadre. Bet su laiku man vis labiau norisi savojo iPod’o atsisakyti.

Ne paslaptis, kad grojant garsiai muzikai sunku suvokti ryšį su šalia esančia erdve. Apskritai, užsidėjus ausines susikuriu “savo” erdvę, kur kuriama vien man jaučiama nuotaika. Klausimas, kaip toks žmogus atrodo iš šalies.

Tarkime, į troleibusą įlipa koks nors vaikinas ar mergina. Matyti ausinių laidas, jis arba ji sėdasi. Iš karto jaučiasi to žmogaus atsiribojimas nuo viso kito - šaltas, į vieną tašką įsmeigtas akmeninis žvilgsnis, tuo tarpu iš ausų visu garsu plerpia kažkokia nuotaikinga muzikytė. Nesiderina.

Man muzika kuria nuotaiką. Galbūt kiek per daug priimu tai emociškai, bet klausydamas Fall Out Boy negaliu ramiai eiti gatve. Man norisi šypsotis, pašokti laipteliu, atsigrežti į praėjusią gražią merginą - jaustis laisvai ir atsipalaidavusiai.

Bet kita vertus, dažnai noriu užkalbinti kokį praeivį, o to padaryti negaliu, jeigu jis prisiekęs muzikos gerbėjas.

Vienas žmogus nuolatos prašė, kad bent savaitei savo ausines palikčiau stalčiuje. Dabar pradedu suprasti ką jis turėjo omeny.

9 Comments »

RSS feed for comments on this post. TrackBack URI

  1. Aš kai pirkau savo ipod’ą galvojau bus kūl, nes galėsiu klausytis muzikos visur. Deja, jis daugiausiai tarnavo kaip usb atmintinė. Pačiam kažkaip neįdomu atsiriboti nuo aplinkinio pasaulio, klausydavausi dažniausiai kai aplinkui nieko nebūdavo arba kokioje ilgesnėje kelionėje.

    Comment by Armandas — September 16, 2007 #

  2. na kai neturi ak veikti tikrai pravercia arba kaip rase Armandas ilgioje kelioneje, tokiais momentais gailiuosi kad pats neturiu ausinuko :)

    Comment by churchill1874 — September 16, 2007 #

  3. Man grotuvas padeda paivairinti tuos pacius nuobodzius marsrutus. Kiekviena daina sukuria kitokia nuotaika ir tas pats kelias, kuriuo vazineju daugiau negu 10 metu, pasidaro kitoks. Vis delto nemanau, kad atsiriboju - jeigu matau pazistama veida, visada ausinuka issijungiu ir prieinu, uzkalbinu. Nemegstu zmoniu, kurie net bendraudami su draugais viena ausim klausosi muzikos.
    O as ir sypsausi, ir persoku kelis laiptelius. Grazi diena, grazi daina - kodelgi ne? ;)

    Comment by Myself — September 16, 2007 #

  4. aš visada mieste vaikštau atsiribojęs. ir kartais dar labiau atsiriboju akinius nuo saulės užsidėdamas. tada išvis būtu out. ir man patinka taip.

    Comment by Eziukas su kedais — September 16, 2007 #

  5. Gana teisingai pastebėta. Pats beveik prieš mėnesį pamečiau savo grotuvo ausines ir bandau dabar adaptuotis visuomenėje. Ir žinai pradeda atrodyt, kad klausydamas savo asmeninio muzikinio fono daug ką prarasdavau. Ypač asmeninius pokalbius troleibuse :0 Kokie kvaili jie kartais būna…

    Comment by Estetas — September 16, 2007 #

  6. Ežiuk, kartą neseniai mačiau tave 19′ame troleibuse ir norėjau užkalbinti, tik dėl aukščiau paminėtų priežasčių to nepadariau, arba tiesiog nedrįsau :).

    Comment by erephas — September 16, 2007 #

  7. Aš kartais jaučiu nepatogumą vien dėl to kad esu atsiribojęs nuo kitų, naudodamasis grotuvo pagalba. Reiks padaryti jau minetą akcija - savaitė be ausinių. Pažiūrėsim kiek prarandu vien dėl technikos.

    Comment by Axis — September 16, 2007 #

  8. turiu ausinuką kišeniuje beveik visada. Klausausi paskutiniu metu neretai. Nes Rytiniai (ir ne tik) žmonių veidai autobuse pykina (let’s face it - nėra besišypsančių). Bet neužgarsinu niekad muzikos tiek, kad negirdėčiau nieko daugiau. Net specialiai nusistačiau savo ZEN’ą kad max vol. būtų 60% (ir ausim gerai, ir neatsiriboju visiškai). Link ko vedu? Visvien stebiu žmones, ir jei yra galimybė ką užkalbint - staigiai ausinės dingsta iš ausų. Just :)

    Comment by thony — September 17, 2007 #

  9. o dar labai norėjau pasiimt ausinuką į pajūrį. Bet labai džiaugiuosi, kad to nepadariau. Eidamas pajūriu ir žiūrėdamas/girdėdamas aplinkui taip apverti savo mąstymą, kad net išmatuot neįmanoma :)
    so, one more rule: į paplūdimį jokio ausinuko (o pakeliui galima:) )

    Comment by thony — September 17, 2007 #

Leave a comment

XHTML: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Blog at WordPress.com. | Theme: Pool by Borja Fernandez.
Entries and comments feeds.