Skaitinukas prie arbatos

Gruodis 30, 2007

Troleibuso psichologas

Įrašyta kategorijoje: Vilnius, gyvenimas, miestas, pamąstymai — erephas @ 8:02 pm

Ar pastebėjot? Dažniausiai pirmas dalykas, kurį padaro prie aprasojusio lango viešajame transporte prisėdęs keleivis, tai jį prasivalo.

Gal tam, kad galėtų nenukreipti savo žvilgsnio į kitų keleivių pusę?

Tikisi pamatyti pasikeitusią miesto panoramą?

O gal tiesiog nori sutrumpinti savo kelionę pro langą besikeičiančiais vaizdais?

10 Komentarai »

  1. prieš kelias dienas važiavau žiauriai apšalusiu trūliku. tai net nemačiau, kur esu. bandžiau iš kontūrų susigaudyti, bet net centrinių gatvių neatpažinau. jaučiaus labai nesaugiai. turiu visada žinoti, kur esu, todėl visada ieškau vietos, iš kurios galėčiau pro langelį žvilgčioti. o jei jis aprasojęs – prasivalau

    Comment by Eziukas su kedais — Gruodis 30, 2007 @ 8:07 pm

  2. Ir aš nejaukiai jaučiuosi žmonių prigrūstame troleibuse, kai nematau kur šiuo metu esu – ir galbūt jau pats laikas išlipti?

    Bet dažniau pasitaiko, kad matomumas būna visiškai geras, tačiau žmonėms vistiek būtina kažkur nukreipti savo žvilgsnį… :)

    Comment by erephas — Gruodis 30, 2007 @ 8:12 pm

  3. Su troleibusais retai važinėju. Kai nesimato pro langą nieko nejauku būna.

    Comment by Andrius (nejau.net) — Gruodis 30, 2007 @ 9:21 pm

  4. O gal jie daro tai, kad matytų, kur yra ir kur išlipti? :)

    Comment by Ramas (tikra.info) — Gruodis 30, 2007 @ 9:53 pm

  5. O ką daugiau veikti, kai sėdi trulike ar autike, kai neskaitai konspektų? Nežiūrėsi gi kiekvienam įtariai į veidą.

    Comment by Linas — Gruodis 30, 2007 @ 9:58 pm

  6. “Gal tam, kad galėtų nenukreipti savo žvilgsnio į kitų keleivių pusę?”

    “žmonėms vistiek būtina kažkur nukreipti savo žvilgsnį… ”

    Vengimas žiūrėti kitam į akis – visiškai natūralus dalykas gamtoje. Jei nesutinkat, pabandykit nenuosavą šunį “pahipotizuoti” ;)

    Comment by Adis — Gruodis 31, 2007 @ 12:33 pm

  7. arba nenori matyti kitų žmonių pavydžių žvilgsnių, tarsi sakydamas “eikit visi po velnių! nenoriu jūsų matyti”. Tačiau ir žvilgsnį daugiau nėra kur nukreipti, nors aš kartais apžiūriu keleivius ir keleives. Siaip, gal kokį pažįstamą sutiksiu, arba susipažinsiu :))

    Comment by thony — Sausis 2, 2008 @ 6:03 pm

  8. pritariu – norėjimas nukreipti žvilgsnį. visi žmonės bando užsidaryti ir atsijungti, o spoksojimas pro langą – geriausias būdas.

    Comment by buržujus — Sausis 14, 2008 @ 3:07 am

  9. o aš nesvarbu kokiu transportu gabenuosi kur nors, vis vien visada žiūriu pro langą. Nesvarbu, ar mašinoj su artimais žmonėmis, kurių tikrai nesivaržau, ar troleibusu su kitais keleiviais :) todėl taip pat pirmiausiai nusivalau langą :)

    Comment by milda — Kovas 6, 2008 @ 8:05 pm

  10. Geras pastebėjimas: laukdami troleibuso žiūrime į atvažiuojančius troleibusus ir į troleibuso keleivius, o važiuodami troleibusu spoksome į laukiančius. Tas pat ir su dabartimi: dažnai galvojame apie praeitį ar apie ateitį, bet retai galvojame apie dabartį, o vėliau sakome, kokia praeities dabartis buvo puiki, nors tuo metu mūsų mintys buvo kitur. Bėgame nuo akimirkos, o juk tai yra kvaila – akimirka visada teisi.

    Comment by Donis — Rugsėjis 18, 2008 @ 12:05 am


RSS feed for comments on this post. TrackBack URI

Pakomentuokite

Blog at WordPress.com.