Bebaigiant mokyklą man pasiūlė sakyti kalbą per atestatų įteikimo ceremoniją. Atsisakiau, nes negalėjau girti mokyklą manyje išugdžius įdomią asmenybę. Dėkoti už neva manęs laukiančio gyvenimo pamatus – nenuoširdu. “Oi, ačiū jums, ačiū už… ačiū ačiū” – net netikra ašara nuriedėtų. Aš, be abejo, dėkingas mokytojams, tačiau visuomet stengiausi juos pažinti kaip savo bičiulius, o tik poto pedagogus. Kame gi kampas?
Visų pirma, tai tik akademinių gabumų ugdymas. Paskutiniai du metai mokykloje skirti pasiruošti egzaminams, ir bet kokia kita, su tuo nesusijusi medžiaga, kuri kitu atveju būtų įdomi mokiniams, yra atmetama kaip “netinkanti”. Gavau atestatą. Pagal jį išeina, jog dešimt metų į mokyklą galėjau nevaikščioti išvis. Tačiau tuos metus, kaip įgytas žinias, vertinu labiau – jie praplėtė mano akiratį, bendrąjį išprusimą. Paskutiniai metai mokykloje mane išmokė tik daug nereikalingų žinių, kurias dabar jau pamiršau. Įstojau. Tačiau universitetui aš, kaip rašė Andrius savo blog’e, tik “skaičiukas popieriuje”. Universitetai nori surinkti tik “gabiausius”, tuo tarpu visiškai nesirūpina ką renka. O ir patys abiturientai dažnai nežino kodėl ten eina. Kiekvienas savo gyvenime mato užmiesčio vilą, su priparkuotu brangiu Mersedesu kieme, aukšta tvora ir bent jau penkiažiankle suma banke. Taičiau tik retas kuris svajoja apie aktyvią visuomeninę veiklą.
Dabar aktyviai bandoma įrodyt, kad mokamo mokslo Lietuvai nereikia. Vyriausybė matyt jau suprato, kad tiek daug aukštąjį išsilavinimą įgijančių specialistų Lietuvai nereikia, ir bando atbaidyti nuo stojimo į aukštąją mokyklą. Ir kas gaunasi? Egzaminai sunkėja, tačiau moksleiviai vis tiek juos išlaiko taip, kaip egzaminų centrui reikėtų – iš esmės nieko nesikeičia. Kodėl stojamieji egzaminai yra tik su menu susijusiuose dalykuose? Kodėl nėra pokalbio su kandidatais? Kodėl švietimo ministerija nenori išauklėti įdomių specialybių, o tik specialistų su “stiklopaketais” ant nosies?
Be abejo, negalima sakyti, jog kiekvienas žmogus yra neįdomus. Tokiais dalykais aš netikiu. Tačiau su dabartine sistema savo išskirtinumo parodyti beveik neįmanoma. Mes – tik statistika dėdėms iš aukščiau.
Ir pirma nelaiminga pūslė ant mano kojos :D. Reikia pripažinti, kad būti “bordiūrnešiu” su vidurinio išsilavinimo diplomu nėra taip jau sunku. Ne pirmą kartą tenka dirbti tokį darbą, todėl daug kas nebuvo naujiena. Na, galbūt išskyrus kitų darbininkų požiūrį į “tikrą” darbą. Už savo bendradarbį beveik sutvarkiau visus naujojo MRU priestato aukštus, už tai jis tik pasukiojo pirštu prie smilkinio. Viena gerai – taip besisukiodamas vis užkliūdavau už darbų vykdytojo, kuris nematydamas manęs einant tuščiomis rankomis tik palinksėjo ir pasakė: “šaunuolis, gerai dirbi”. Tik vėliau aprėkė už tai, kad 10 minučių anksčiau persirengiau eiti į autobusą :D … Toks mažo ūgio, su dokumentų aplanku po pažastimi nuolatos “stalk’ina” statybvietę ir ieško darbininkų be darbo. Jei pagaus – nusiimti batą, atseit “akmenukas įkrito”…
madfrageris