Skaitinukas prie arbatos

liepos 14, 2007

Laikas gerti raminamuosius

Filed under: architektūra,švietimas — erephas @ 6:14 pm

Et, taip atsitinka, kai pakankamai tam įgūdžių neturintys žmonės šoka aukščiau bambos. Žiemą sugalvojau akiplėšišką planą – vietoje įvairiausių inžinerinių studijų eiti į architektūrą. Pasiruošimo meninio išsilavinimo testui – 0, bet tas nesutrukdė laikyti stojamuosius egzaminus birželio pabaigoje. Ką gi, patikrinta praktika Lietuvoje, kodėl ir aš negaliu, a? :)

Viskas, pasirodo, yra ne taip ir blogai. Galėtų būti ir geriau, be abejo. Surinkau pusę visų taškų. Reikia pažymėti, kad nesu toks jau avantiuristas – prieš du ar tris metus baigiau dailės mokyklą savo mieste. Tiesa, ten mūsų neruošė braižyti architektūrinius brėžinius. Dar mokykloje vienus metus lankiau braižybą, kurios dvyliktoje klasėje atsisakiau, nes labai jau lengva buvo, o kartu ir trūko valandų kažkokioms rimtesnėms pamokoms. Taigi, šiokį tokį papildomą pasiruošimą teko susigalvoti, tad susitariau su savo dailės mokytoja dėl papildomų piešimo pamokų.

Deja deja, tokio atmestinio pasiruošimo negalima laikyti rimtu noru mokytis architektūros. Į egzaminus ėjau ramus – nėra ko bijoti, kai nieko nežinai :). Tikėjausi, kad sugebėsiu gerai pasirodyti dailės istorijos ir piešimo srityse, tuo tarpu kompozicija bus kiek blogesnė. Gavau teorijos užduočių lapą ir iš akių pažiro žvaigždės. Dieną prieš egzaminą sužinojau, kad bus ne tik architektūra, bet ir tapyba. Visi mano frizai, karnizai, antablementai, fasadai, rozetės ir kolonos tapo visiškai nereikalingos, nes mums juk reikia atskirti “Rembrant’ą nuo Vermero“ (salėje juokas – tą padaryti vargu ar kas sugebėtų). Aha, galvoju, teoriją išbraukiam.

Ateina kompozicijos eilė. Jaudinuosi, nes:

  1. nelankiau jaunųjų architektų mokyklos
  2. nelankiau braižybos dvyliktoje klasėje
  3. pirmą kartą atliksiu architektūrinę užduotį

Užduotis: “jūsų mieste nuspręsta statyti gėlių paviljoną. Nubraižykite šio pastato tris projekcijas ir trimatį vaizdą“.

Puolu skribenti į juodraštį – “parodyti savo kūrybiškumą“, galų gale. Iš pradžių užduotis atrodė lengva. Iki nepradėjau svarbiausia – piešti trimatį vaizdą. Ir taip, ir kitaip, vis neišėjo teisingai sustatyti pastato ir parodyti, jog žinau kas per dalykas ta “perspektyva“. Na, užmynus uodegą teko suktis kaip išmaniau, bet užduotį atlikau ir “projektą“ atidaviau dešimt minučių anksčiau laiko.

Kitą dieną – piešimas. Užduotis tikrai ne nauja, aš ramus. Klasėje du piešimo variantai – kėdė ir galva. Mane sodina prie galvos (mintyse keikiuosi – man lengviau piešti kėdę). Atlieku užduotį ir išeinu – piešiniu esu patenkintas :).

Dabar telieka laukti. Stojamųjų rezultatus jau žinau. Aišku, neįspūdingi, bet vis dar yra šansų :).

Reklama

Parašykite komentarą »

Kol kas komentarų nėra.

RSS feed for comments on this post. TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com.

%d bloggers like this: