Skaitinukas prie arbatos

gruodžio 30, 2007

Troleibuso psichologas

Filed under: gyvenimas,miestas,pamąstymai,Vilnius — erephas @ 8:02 pm

Ar pastebėjot? Dažniausiai pirmas dalykas, kurį padaro prie aprasojusio lango viešajame transporte prisėdęs keleivis, tai jį prasivalo.

Gal tam, kad galėtų nenukreipti savo žvilgsnio į kitų keleivių pusę?

Tikisi pamatyti pasikeitusią miesto panoramą?

O gal tiesiog nori sutrumpinti savo kelionę pro langą besikeičiančiais vaizdais?

Reklama

10 Komentaras »

  1. prieš kelias dienas važiavau žiauriai apšalusiu trūliku. tai net nemačiau, kur esu. bandžiau iš kontūrų susigaudyti, bet net centrinių gatvių neatpažinau. jaučiaus labai nesaugiai. turiu visada žinoti, kur esu, todėl visada ieškau vietos, iš kurios galėčiau pro langelį žvilgčioti. o jei jis aprasojęs – prasivalau

    Komentaras sukūrė Eziukas su kedais — gruodžio 30, 2007 @ 8:07 pm | Atsakyti

  2. Ir aš nejaukiai jaučiuosi žmonių prigrūstame troleibuse, kai nematau kur šiuo metu esu – ir galbūt jau pats laikas išlipti?

    Bet dažniau pasitaiko, kad matomumas būna visiškai geras, tačiau žmonėms vistiek būtina kažkur nukreipti savo žvilgsnį… :)

    Komentaras sukūrė erephas — gruodžio 30, 2007 @ 8:12 pm | Atsakyti

  3. Su troleibusais retai važinėju. Kai nesimato pro langą nieko nejauku būna.

    Komentaras sukūrė Andrius (nejau.net) — gruodžio 30, 2007 @ 9:21 pm | Atsakyti

  4. O gal jie daro tai, kad matytų, kur yra ir kur išlipti? :)

    Komentaras sukūrė Ramas (tikra.info) — gruodžio 30, 2007 @ 9:53 pm | Atsakyti

  5. O ką daugiau veikti, kai sėdi trulike ar autike, kai neskaitai konspektų? Nežiūrėsi gi kiekvienam įtariai į veidą.

    Komentaras sukūrė Linas — gruodžio 30, 2007 @ 9:58 pm | Atsakyti

  6. “Gal tam, kad galėtų nenukreipti savo žvilgsnio į kitų keleivių pusę?“

    “žmonėms vistiek būtina kažkur nukreipti savo žvilgsnį… “

    Vengimas žiūrėti kitam į akis – visiškai natūralus dalykas gamtoje. Jei nesutinkat, pabandykit nenuosavą šunį “pahipotizuoti“ ;)

    Komentaras sukūrė Adis — gruodžio 31, 2007 @ 12:33 pm | Atsakyti

  7. arba nenori matyti kitų žmonių pavydžių žvilgsnių, tarsi sakydamas “eikit visi po velnių! nenoriu jūsų matyti“. Tačiau ir žvilgsnį daugiau nėra kur nukreipti, nors aš kartais apžiūriu keleivius ir keleives. Siaip, gal kokį pažįstamą sutiksiu, arba susipažinsiu :))

    Komentaras sukūrė thony — sausio 2, 2008 @ 6:03 pm | Atsakyti

  8. pritariu – norėjimas nukreipti žvilgsnį. visi žmonės bando užsidaryti ir atsijungti, o spoksojimas pro langą – geriausias būdas.

    Komentaras sukūrė buržujus — sausio 14, 2008 @ 3:07 am | Atsakyti

  9. o aš nesvarbu kokiu transportu gabenuosi kur nors, vis vien visada žiūriu pro langą. Nesvarbu, ar mašinoj su artimais žmonėmis, kurių tikrai nesivaržau, ar troleibusu su kitais keleiviais :) todėl taip pat pirmiausiai nusivalau langą :)

    Komentaras sukūrė milda — kovo 6, 2008 @ 8:05 pm | Atsakyti

  10. Geras pastebėjimas: laukdami troleibuso žiūrime į atvažiuojančius troleibusus ir į troleibuso keleivius, o važiuodami troleibusu spoksome į laukiančius. Tas pat ir su dabartimi: dažnai galvojame apie praeitį ar apie ateitį, bet retai galvojame apie dabartį, o vėliau sakome, kokia praeities dabartis buvo puiki, nors tuo metu mūsų mintys buvo kitur. Bėgame nuo akimirkos, o juk tai yra kvaila – akimirka visada teisi.

    Komentaras sukūrė Donis — rugsėjo 18, 2008 @ 12:05 am | Atsakyti


RSS feed for comments on this post. TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com.

%d bloggers like this: