Skaitinukas prie arbatos

rugpjūčio 28, 2008

Rimtis

Filed under: architektūra,nuotraukos — erephas @ 11:13 pm

P.S. Pastebėjau, kad žiūrint per Safari spalvos vaizduojamos su ColorSync profiliu, tad vaizdas kiek skiriasi kitose naršyklėse.

spalio 9, 2007

Myliu miestą, tačiau panašu, kad miestas nemyli manęs

Filed under: architektūra,gyvenimas,miestas — erephas @ 12:48 pm

Jau daugiau nei mėnesis kaip gyvenu (sąlyginai) dideliame mieste. Pasakysiu keletą dalykų, kurie užkliūva provincijos žmogui:

  • žmonių atsiribojimas
  • šalti, akmeninės išraiškos veidai, su į vieną tašką įbestais žvilgsniais

Come on, gyvenimas yra gražus, juk privalu rasti kažką nuostabaus! Aš suprantu, kad kai kuriuos kamuoja rudeninė depresija, lietus, šaltis – bet reikia išmokti mylėti bet kokį orą, rasti šiltų dalykų, kad gyvenimas atrodytų skaidresnis. Nenuostabu, kad Lietuva garsėja kaip savižudžių kraštas, o kur dar ir viena iš daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių. :)

Pasakykite “į sveikatą” nusičiaudėjusiam žmogui, paduokite nosinę; padėkite gražiai poniai išsirinkti duonos parduotuvėje; paklauskite kiek laiko, nors iš tikrųjų turite laikrodį.

Aš be galo myliu Vilnių, nes tai miestas su turtinga istorija, pašėlusiais klubais, aktyvia kultūrine terpe, tačiau kartais norisi tiesiog po žemėm lįsti…

rugsėjo 4, 2007

Te prasideda mokslo metai

Filed under: architektūra,gyvenimas,internetas,kompiuteriai,švietimas — erephas @ 3:44 pm

Pirmą kartą gyvenime mokslo metų pradžia man – tikra šventė. Tam yra keletas priežasčių – visų pirma naujo gyvenimo pradžia dideliame mieste, su daug pramogų, kino, teatro, parodų ir kito laisvalaikio; studijos ir žinojimas, kad pagaliau galėsiu daugiau dėmesio skirti dalykams, kuriems mokykloje nebuvo laiko.

Reikia pripažinti, kad pradžia kiek painoka – sudėtinga priprasti prie universitetinės tvarkos, veiksmų eiliškumo ir kitko, bet visumoje net širdis šokteli, kai į rankas gaunu studento pažymėjimą – jau nebe moksleivis, o alkanas, bet linksmas studentas be lito kišenėje. :D

Liko sutvarkyti keletą reikalų – visų pirma internetą namuose. Be jo sudėtinga – tenka naršyti universiteto koridoriuose norint bent pasitikrinti tvarkaraščius ar pasinaudoti kitomis elektroninėmis paslaugomis – be kompiuterio net knygos iš bibliotekos nepaimsi. :(

Dar “linksma” vaikščioti po visus centrinius, laboratorinius, auditorinius korpusus – bent jau liftai yra. Šiuo atvžilgiu tai bene didžiausias trūkumas (ypatingai kai vargsti ieškodamas savo auditorijos, iš kurios vėliau vis tiek išvaro – ne mūsų paskaita mat). Tvarkaraštis irgi nelinksmas… Užtat alaus daug! :D

liepos 26, 2007

Įstojau :)

Filed under: architektūra,dailė,gyvenimas,švietimas — erephas @ 10:05 pm

Taigi, liepos 25’ąją sužinojau kur ateinančius keturis metus graušiu knygas, aštrinsiu pieštukus ir gersiu alų. Esu priimtas į inžinerinę architektūrą (statybos inžinerija) VGTU statybos fakultete. Sąraše esu šeštas. Tas apmaudu, nes man nepakako vos pusės balo įstoti į architektūrą.

O stojamieji tokie – kompozicija 14 balų, piešimas – 1 (vienas) balas. Štai ką reiškia netinkamu laiku įsipjauti pirštą ir išpurvinti švariąją lapo pusę. Piešiau kitoje, tad mano darbas greičiausiai nebuvo įskaitytas. O dar bent du-trys papildomi taškai ir… Ech.

Kaip sakė trečio kurso studentas, “reikia atrasti nusiteikimą”. O taip, važinėti ir mokytis Saulėtėkyje nusiteikimą dar turėsiu atrasti. Varvinsiu seilę žiūrėdamas į tuos laiminguosius, kurie mokysis senamiestyje. :(

tas, kur nubėgo pradėjo naują tinklaraštį, pavadinimu “archiblogas“. Visiems rekomenduoju apsilankyti. ;)

liepos 14, 2007

Laikas gerti raminamuosius

Filed under: architektūra,švietimas — erephas @ 6:14 pm

Et, taip atsitinka, kai pakankamai tam įgūdžių neturintys žmonės šoka aukščiau bambos. Žiemą sugalvojau akiplėšišką planą – vietoje įvairiausių inžinerinių studijų eiti į architektūrą. Pasiruošimo meninio išsilavinimo testui – 0, bet tas nesutrukdė laikyti stojamuosius egzaminus birželio pabaigoje. Ką gi, patikrinta praktika Lietuvoje, kodėl ir aš negaliu, a? :)

Viskas, pasirodo, yra ne taip ir blogai. Galėtų būti ir geriau, be abejo. Surinkau pusę visų taškų. Reikia pažymėti, kad nesu toks jau avantiuristas – prieš du ar tris metus baigiau dailės mokyklą savo mieste. Tiesa, ten mūsų neruošė braižyti architektūrinius brėžinius. Dar mokykloje vienus metus lankiau braižybą, kurios dvyliktoje klasėje atsisakiau, nes labai jau lengva buvo, o kartu ir trūko valandų kažkokioms rimtesnėms pamokoms. Taigi, šiokį tokį papildomą pasiruošimą teko susigalvoti, tad susitariau su savo dailės mokytoja dėl papildomų piešimo pamokų.

Deja deja, tokio atmestinio pasiruošimo negalima laikyti rimtu noru mokytis architektūros. Į egzaminus ėjau ramus – nėra ko bijoti, kai nieko nežinai :). Tikėjausi, kad sugebėsiu gerai pasirodyti dailės istorijos ir piešimo srityse, tuo tarpu kompozicija bus kiek blogesnė. Gavau teorijos užduočių lapą ir iš akių pažiro žvaigždės. Dieną prieš egzaminą sužinojau, kad bus ne tik architektūra, bet ir tapyba. Visi mano frizai, karnizai, antablementai, fasadai, rozetės ir kolonos tapo visiškai nereikalingos, nes mums juk reikia atskirti “Rembrant’ą nuo Vermero” (salėje juokas – tą padaryti vargu ar kas sugebėtų). Aha, galvoju, teoriją išbraukiam.

Ateina kompozicijos eilė. Jaudinuosi, nes:

  1. nelankiau jaunųjų architektų mokyklos
  2. nelankiau braižybos dvyliktoje klasėje
  3. pirmą kartą atliksiu architektūrinę užduotį

Užduotis: “jūsų mieste nuspręsta statyti gėlių paviljoną. Nubraižykite šio pastato tris projekcijas ir trimatį vaizdą”.

Puolu skribenti į juodraštį – “parodyti savo kūrybiškumą”, galų gale. Iš pradžių užduotis atrodė lengva. Iki nepradėjau svarbiausia – piešti trimatį vaizdą. Ir taip, ir kitaip, vis neišėjo teisingai sustatyti pastato ir parodyti, jog žinau kas per dalykas ta “perspektyva”. Na, užmynus uodegą teko suktis kaip išmaniau, bet užduotį atlikau ir “projektą” atidaviau dešimt minučių anksčiau laiko.

Kitą dieną – piešimas. Užduotis tikrai ne nauja, aš ramus. Klasėje du piešimo variantai – kėdė ir galva. Mane sodina prie galvos (mintyse keikiuosi – man lengviau piešti kėdę). Atlieku užduotį ir išeinu – piešiniu esu patenkintas :).

Dabar telieka laukti. Stojamųjų rezultatus jau žinau. Aišku, neįspūdingi, bet vis dar yra šansų :).

Blogą talpina WordPress.com.