Aš – “lochas“, bet nebijau to pripažinti

Savo rožinę kortelę gavau beveik metus atgal. Egzaminą išlaikiau iš pirmo karto, teoriją – 100%. Dar nesu patyręs nė vieno auto-įvykio. Tačiau esu daug išvengęs.

Pavasarį su draugu važiavau į Norviliškes, pasižiūrėti Be2Gether festivalio vietos (o taip pat paveizėti pilies). Ilgu neasfaltuotu keliu važiavo maršrutinis autobusas. Nenuostabu, kad jo kelio dulkės pradėjo skverbtis į automobilio saloną per kondicionavimo sistemą. O stotelė niekaip nepasirodo… Nusprendžiau lenkti. Greitis – 100 km/h, greitai atplenkiu ir užimu savo juostą. O čia prasideda posūkis. Jaučiu, kad slysta galinė ašis. Driftas! Vis labiau ir labiau mano “Žaibas“ taikosi nulėkti nuo kelio. Mynu stabdį (o to tikrai nereikėjo daryt). Viskas, mašina slysta šonu. Suku vairą į visas puses – stengiuosi neišlėkti nuo kelio, tuo labiau apsiversti ir paarti rugių laukus. Galvoje viena mintis – kaip nesudaužyti tėvų mašinos. Du kartus apsisukę pagaliau sustojam.

Būsimus vairuotojus tokioms situacijoms ruošia. Teoriškai. Aš, be abejo, žinau, kad slystant galui reikia neatleisti akseleratoriaus ir vairą pakreipti į slydimo pusę. Bet extra situacijoje tokiam šaltakraujiškumui tiesiog nelieka vietos. Besisukant kaip vilkeliui galvoje šmėstelėjo mintis – “o jeigu autobuso vairuotojas mūsų nepamatys ir rėšis visu greičiu?“

Dabar su ženklu 70 važinėja retas kuris. Nelygis. Aš ir pats jo nesidėčiau, jeigu ne tėvai. Bet dažnai suvokiu, jog jis reikalingas, idant kiti vairuotojui žinotų kokia bezdžionė gali vairuoti priekyje važiuojantį automobilį. Užsienyje tokie ženklai nebenaudojami. Aš ir pats manau, kad tai tėra sovietmečio reliktas. Tačiau užsienyje jauni ir nepatyrę vairuotojai užsiklijuoja žalią klevo lapą.

Pats ženklas manęs neįpareigoja neviršyti greičio. Turbūt kai kuriems vairuotojams keista, kai aplenkiu juos 120 km/h greičiu. Tačiau toks greitis lygiame, be mašinų, kelyje, mano nuomone, nėra didžiulė nuodėmė.

Dar, žiemą staigiai stabdžiau dėl netikėtai mano juostoje stovėjusio greitosios pagalbos automobilio. Gale važiavusi mašina mane aplenkė – vairuotojas pasukiojo pirštu prie smilkinio ir aplenkęs kirto per stabdžius – atseit, žinokis koks tai malonumas.

Vakar lenkdamas krovininį automobilį pamiršau žvilgtelėti į veidrodėlį. Baigęs lenkimą suvokiau, jog sutrukdžiau jau prieš mane lenkimą pradėjusiai mašinai, dėkui manevrą atlikau greitai.

Kaip suprantu, problema yra ne greičio apribojime. Tegul ir nepatyręs, bet vairuotojas turėtų važiuoti kaip ir visi kiti, nestabdant eismo. Bet informuoti kitus apie savo patirties stoką – irgi pareiga.