Dabar muzikos klausytis galima bet kur – troleibuse, gatvėje, mašinoje, paskaitoje. Viskas dėka tų mažyčių nešiojamųjų grotuvėlių ir ausinių laido, kuris identifikuoja savo turėtoją.
Prisimenu pirmą kartą, kai klausiausi muzikos per ausines eidamas gatve – jausmas buvo tiesiog fantastiškas. Sakyčiau, netgi kinematografiškas – visas gyvenimas, akomponuotas muzika, vyksta prieš akis lyg operatoriaus kadre. Bet su laiku man vis labiau norisi savojo iPod’o atsisakyti.
Ne paslaptis, kad grojant garsiai muzikai sunku suvokti ryšį su šalia esančia erdve. Apskritai, užsidėjus ausines susikuriu “savo“ erdvę, kur kuriama vien man jaučiama nuotaika. Klausimas, kaip toks žmogus atrodo iš šalies.
Tarkime, į troleibusą įlipa koks nors vaikinas ar mergina. Matyti ausinių laidas, jis arba ji sėdasi. Iš karto jaučiasi to žmogaus atsiribojimas nuo viso kito – šaltas, į vieną tašką įsmeigtas akmeninis žvilgsnis, tuo tarpu iš ausų visu garsu plerpia kažkokia nuotaikinga muzikytė. Nesiderina.
Man muzika kuria nuotaiką. Galbūt kiek per daug priimu tai emociškai, bet klausydamas Fall Out Boy negaliu ramiai eiti gatve. Man norisi šypsotis, pašokti laipteliu, atsigrežti į praėjusią gražią merginą – jaustis laisvai ir atsipalaidavusiai.
Bet kita vertus, dažnai noriu užkalbinti kokį praeivį, o to padaryti negaliu, jeigu jis prisiekęs muzikos gerbėjas.
Vienas žmogus nuolatos prašė, kad bent savaitei savo ausines palikčiau stalčiuje. Dabar pradedu suprasti ką jis turėjo omeny.
madfrageris
Skaitinukas prie arbatos 
Aš kai pirkau savo ipod’ą galvojau bus kūl, nes galėsiu klausytis muzikos visur. Deja, jis daugiausiai tarnavo kaip usb atmintinė. Pačiam kažkaip neįdomu atsiriboti nuo aplinkinio pasaulio, klausydavausi dažniausiai kai aplinkui nieko nebūdavo arba kokioje ilgesnėje kelionėje.
Komentaras sukūrė Armandas — 16 rugsėjo, 2007 @ 12:05 am |
na kai neturi ak veikti tikrai pravercia arba kaip rase Armandas ilgioje kelioneje, tokiais momentais gailiuosi kad pats neturiu ausinuko :)
Komentaras sukūrė churchill1874 — 16 rugsėjo, 2007 @ 2:37 pm |
Man grotuvas padeda paivairinti tuos pacius nuobodzius marsrutus. Kiekviena daina sukuria kitokia nuotaika ir tas pats kelias, kuriuo vazineju daugiau negu 10 metu, pasidaro kitoks. Vis delto nemanau, kad atsiriboju – jeigu matau pazistama veida, visada ausinuka issijungiu ir prieinu, uzkalbinu. Nemegstu zmoniu, kurie net bendraudami su draugais viena ausim klausosi muzikos.
O as ir sypsausi, ir persoku kelis laiptelius. Grazi diena, grazi daina – kodelgi ne? ;)
Komentaras sukūrė Myself — 16 rugsėjo, 2007 @ 5:04 pm |
aš visada mieste vaikštau atsiribojęs. ir kartais dar labiau atsiriboju akinius nuo saulės užsidėdamas. tada išvis būtu out. ir man patinka taip.
Komentaras sukūrė Eziukas su kedais — 16 rugsėjo, 2007 @ 8:38 pm |
Gana teisingai pastebėta. Pats beveik prieš mėnesį pamečiau savo grotuvo ausines ir bandau dabar adaptuotis visuomenėje. Ir žinai pradeda atrodyt, kad klausydamas savo asmeninio muzikinio fono daug ką prarasdavau. Ypač asmeninius pokalbius troleibuse :0 Kokie kvaili jie kartais būna…
Komentaras sukūrė Estetas — 16 rugsėjo, 2007 @ 8:43 pm |
Ežiuk, kartą neseniai mačiau tave 19’ame troleibuse ir norėjau užkalbinti, tik dėl aukščiau paminėtų priežasčių to nepadariau, arba tiesiog nedrįsau :).
Komentaras sukūrė erephas — 16 rugsėjo, 2007 @ 10:21 pm |
Aš kartais jaučiu nepatogumą vien dėl to kad esu atsiribojęs nuo kitų, naudodamasis grotuvo pagalba. Reiks padaryti jau minetą akcija – savaitė be ausinių. Pažiūrėsim kiek prarandu vien dėl technikos.
Komentaras sukūrė Axis — 16 rugsėjo, 2007 @ 10:28 pm |
turiu ausinuką kišeniuje beveik visada. Klausausi paskutiniu metu neretai. Nes Rytiniai (ir ne tik) žmonių veidai autobuse pykina (let’s face it – nėra besišypsančių). Bet neužgarsinu niekad muzikos tiek, kad negirdėčiau nieko daugiau. Net specialiai nusistačiau savo ZEN’ą kad max vol. būtų 60% (ir ausim gerai, ir neatsiriboju visiškai). Link ko vedu? Visvien stebiu žmones, ir jei yra galimybė ką užkalbint – staigiai ausinės dingsta iš ausų. Just :)
Komentaras sukūrė thony — 17 rugsėjo, 2007 @ 8:46 pm |
o dar labai norėjau pasiimt ausinuką į pajūrį. Bet labai džiaugiuosi, kad to nepadariau. Eidamas pajūriu ir žiūrėdamas/girdėdamas aplinkui taip apverti savo mąstymą, kad net išmatuot neįmanoma :)
so, one more rule: į paplūdimį jokio ausinuko (o pakeliui galima:) )
Komentaras sukūrė thony — 17 rugsėjo, 2007 @ 8:47 pm |